stalininkas

2 staliniñkas (-inỹkas; SD353, Sut) sm. (2) DŽ, NdŽ, stãlininkas (1) K, Rtr, NdŽ, KŽ; N, L 1. SD353, Sut, N, K istor. kunigaikščių ar didikų rūmų pareigūnas: Žemaičių stalininkas D. Kosakovskis prie dvaro įkūrė miestelį, vėliau pavadintą jo sūnaus Jono vardu [Jonava] MLTEI694. Didysis stalininkas, sen[osios] Lietuvos ir Lenkijos valdovo dvaro dignitorius, kadaise turėjęs pareigos rūpintis stalo paruošimu EncVI658. 2. N, K, Ser stalius, dailidė: Uosis padorus medis stalininkams rš. Teipo ir stalinykas (paraštėje staliorius) bei dailidė, kurie teip dieną kaip naktį dirba BBSir39,28.